Planuojant vestuves anksčiau ar vėliau iškyla klausimas, kuris sukelia daugiau diskusijų nei suknelės pasirinkimas:
civilinė ar bažnytinė santuoka?

Ir čia dažnai į sceną įžengia ne tik jūsų nuomonės, bet ir:

• tėvų lūkesčiai

• senelių tradicijos

• draugų patirtys

• visuomenės „taip reikia“

Tiesiai pasakysiu: nėra vieno teisingo pasirinkimo.
Yra tik tas, kuris tinka būtent jums.

Pažiūrėkime realiai, be romantizuotų filtrų.

Kas yra civilinė santuoka?

Civilinė santuoka – tai teisinė registracija metrikacijos skyriuje arba pasirinktoje vietoje su civilinės metrikacijos darbuotoju. Ji suteikia visas teisines sutuoktinių teises.

Pliusai:

• daugiau laisvės vietai ir laikui

• dažnai trumpesnė ceremonija

• mažiau formali atmosfera

• tinka poroms, kurios nėra religingos

• galima organizuoti bet kur: gamtoje, dvare, pajūryje, sode

Minusai:

• kai kam gali trūkti simbolikos

• kartais ceremonija atrodo „per paprasta“, jei neįdedama asmeninio turinio

Realistiškai: civilinė ceremonija gali būti tokia pat emocinga kaip ir bažnytinė – viskas priklauso nuo to, kaip ją susikursite.

Kas yra bažnytinė santuoka?

Bažnytinė santuoka – religinė ceremonija, dažniausiai katalikų bažnyčioje, kuri Lietuvoje turi ir teisinę galią.

Pliusai:

• stipri simbolinė ir dvasinė reikšmė tikintiems žmonėms

• gili tradicija

• įspūdinga aplinka (architektūra, muzika, ritualai)

• kai kurioms poroms – labai prasminga gyvenimo dalis

Minusai:

• būtinas pasiruošimas (sužadėtinių kursai, dokumentai)

• mažiau lankstumo dėl ceremonijos struktūros

• reikia laikytis bažnyčios taisyklių

• ne visoms poroms tai artima vidumi

Svarbi tiesa: jei bažnytinė santuoka daroma tik „dėl tėvų“ arba „nes taip įprasta“, dažnai ceremonijos metu jaučiasi vidinis diskomfortas.

Dažniausia klaida – rinktis ne savo, o „teisingą“ variantą

Kaip fotografė, matau labai aiškų skirtumą tarp:

• porų, kurios pasirinko ceremonijos tipą sąmoningai

• porų, kurios pasirinko iš pareigos

Pirmuoju atveju – daugiau ramybės, tikrų emocijų, mažiau įtampos.
Antruoju – daugiau streso, daugiau vaidinimo, mažiau tikro buvimo.

Vestuvių ceremonija – ne spektaklis visuomenei.
Tai jūsų pažadas vienas kitam.

Ką verta savęs paklausti prieš priimant sprendimą?

Užuot klausę:

„Kaip reikia?“

Geriau paklauskite:

• Ar mes esame tikintys žmonės?

• Ar mums bažnytinė santuoka turi dvasinę prasmę?

• Ar norime tradicinės ceremonijos struktūros?

• Ar norime daugiau laisvės savo scenarijui?

• Kaip norime jaustis tą akimirką – ramiai ar „teisingai“?

Teisingas pasirinkimas visada bus tas, po kurio pasakysite:

„Čia buvo apie mus.“

Fotografijos požiūriu: abi ceremonijos gali būti vienodai gražios

Nedidelė profesionali įžvalga.
Dažnai poros galvoja, kad:

„Bažnyčioje nuotraukos bus gražesnės.“

Tiesa tokia:
gražiausios nuotraukos gimsta ne nuo vietos, o nuo emocijos.

Esu fotografavusi:

• civilines ceremonijas pievoje su tiek emocijų, kad spaudė gerklę

• bažnytines ceremonijas, kurios buvo gražios vizualiai, bet emociškai tuščios

• ir atvirkščiai

Vieta kuria foną.
Bet turinį kuria jūs.

Galima rinktis ir abu variantus

Taip, ir tai vis dažnesnis sprendimas.

Kai kurios poros:

• susituokia civiliškai mažoje ceremonijoje

• vėliau organizuoja simbolinę ceremoniją su svečiais

• arba turi bažnytinę ceremoniją, bet daro labai asmenišką šventę po jos

Šiandien vestuvės nebetelpa į vieną šabloną.
Ir tai – labai gera žinia.

Pabaigai: nėra „geresnio“ pasirinkimo – yra tik autentiškesnis

Civilinė ar bažnytinė santuoka nėra klausimas apie tradicijas.
Tai klausimas apie vertybes.

Jei pasirinksite tai, kas atitinka jūsų vidų, o ne aplinkinių lūkesčius:

• jausitės ramiau

• ceremonija bus tikresnė

• emocijos bus natūralesnės

• prisiminimai – šiltesni

Ir būtent tai po metų, penkerių ar dvidešimties bus svarbiau už bet kokią formą.